Simbolinis Laisvės 30-mečio paminėjimas Kornvalyje

Inga ŠTREIMIKIENĖ
Tą kovo 11-osios rytą man buvo 11 metų… Per mažai, kad būčiau galėjusi kuo nors prisidėti prie
veržlaus Lietuvos stiebimosi Laisvės link, bet pakankamai, kad jau suvokčiau, jog vyksta kažkas
didingo…
Prisimenu savo šeimą nuo ryto iki vakaro sekančią tų metų įvykius per televiziją. Prisimenu
diskusijas ir tėvų džiaugsmą, prisimenu savo širdies virpėjimą… Dabar atrodo neįtikėtina, bet tomis
dienomis ir aš, vaikas, taip pat buvau prilipusi prie televizoriaus ir su begaliniu smalsumu stebėjau
visus Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo posėdžius. Nuo ryto lig vakaro… Tad
labai aiškiai prisimenu ir TĄ kovo dieną, kai Lietuva buvo paskelbta nepriklausoma valstybe… Gal dar
nelabai supratau, ką tai reiškia, bet vidinis barometras, stebimų per televiziją žmonių euforija ir
ašarotos iš džiaugsmo mamos akys leido suprasti, kad vyksta kažkas tikrai GERO…
Nuo tos dienos praėjo jau trisdešimt metų. Deja, iš vaikystės išliko labai nedaug prisiminimų, bet toji
diena įstrigo atmintin neišdildomai… Tad buvo tikrai džiugu, kai bendruomenėje nusprendėme, jog
šiais metais būtinai šią, visiems lietuviams istoriškai svarbią datą, paminėsime ir Kornvalyje.
Po Vasario 16-osios ,,Protų mūšio“ užduoties apie lietuviškus kino filmus buvome sulaukę pasiūlymų
rengti lietuviško kino filmų peržiūras. Pasitarę nusprendėme, jog pirmąją peržiūrą būtų tikslinga
surengti būtent Kovo 11-osios – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečio simboliškam
paminėjimui. Į bendruomenės svetainę patalpinome balsavimą dėl šešių mūsų siūlomų filmų ir po
savaitės suskaičiavę rezultatus pakvietėme bendruomenės narius susirinkti kovo 7 d. ir simboliškai
paminėti šią reikšmingą datą peržiūrint balsavime nugalėjusį populiariausią visų laikų lietuvišką filmą
,,Tarp pilkų debesų“.
Dėkojame Aivarui Demikiui, kuris pasirūpino filmu ir reikalinga technika, mūsų rėmėjams ,,Riviera
Produce Ltd“, kurie jau ne pirmąjį kartą paskolina mums projektorių, Šarūnei Kančauskaitei,
pasirūpinusiai traškiaisiais spragintais kukurūzais ir visiems Jums, tą vakarą nepatingėjusiems atvykti.
Nuoširdžiausiai dėkojame ir bendruomenės vyrams, kurie tą vakarą mus, moteris, pasveikino Kovo 8-
osios proga ir pradžiugino rožių žiedais.
Vakaro pradžioje kalbėjęs bendruomenės valdybos narys Modestas Stebrys susirinkusiesiems
priminė apie sunkų Lietuvos kelią Nepriklausomybės link, apie ypač skaudžius ir neužmirštamus
mūsų šalies istorijos momentus… Po darniai sugiedotos Tautiškos giesmės pradėjome kino filmo
peržiūrą. Jos metu turbūt ne vienam iš mūsų nuriedėjo ašaros, nes filme atkuriami itin tragiški
Lietuvai įvykiai – Antrojo pasaulinio karo metais vykę trėmimai į atšiaurųjį Sibirą. Bežiūrint filmą,
nejučia ir man iš atminties iškilo mamos pasakojimas, kaip ji, dar visai mažytė, greitosiomis
pasigriebusi savo vienintelį megztinuką, bėgo pas kaimynus, tikėdamasi, jog tie geri dėdės, kurie su
,,bortine“ mašina įvažiavo į kaimynų kiemą, liepė per dvi valandas susirinkti reikalingiausius daiktus ir
vykti kartu su jais, gal ir ją pavėžins… Su ta stebuklingai atrodančia ,,bortine“ mašina… Tik vėliau ji
suprato, jog ,,tie dėdės“ nė iš tolo nebuvo geri, o ,,stebuklingoji mašina“ jos kaimynus išvežė į tikrų
tikriausią pragarą… Mama iki šiol dėkoja Dievui ir Likimui, kad jos tądien nepavėžino… Dėkoju ir aš.
Jaukiai pasibuvę tautiečių būryje tą vakarą išsiskirstėme po namus jausdami ne tik džiaugsmą dėl
bendro pasibuvimo, bet ir suvokimą, jog tikroji Laisvė, kaip kad pasakė vienas iš svarbiausių mūsų
šalies Nepriklausomybės kalvių prof. Vytautas Landsbergis, yra ,,Laisvė rinktis gėrį“…